Šunų ir kačių santykių subtilybės. Kaip suprasti ir pagerinti jų tarpusavio ryšį?

Nors dažnai manoma, kad šunys ir katės yra įgimti priešai, realybėje jie gali puikiai sutarti gyvendami kartu. Kiekvienas augintinių šeimininkas, siekiantis sukurti harmoningą aplinką namuose, turėtų suprasti šunų ir kačių tarpusavio komunikaciją.

Tinkamai prižiūrėti augintiniai – laimingi augintiniai. „Brit“ sausas pašaras šunims ir katėms – idealus pasirinkimas visavertei mitybai.

Šunų ir kačių biologinės ir elgesio savybės

Šunys dažniau būna ekspresyvūs ir draugiški, o katės – labiau atsargios bei savarankiškos.

Šunys bendrauja per žaidimus ir kūno kalbą, pavyzdžiui, mojuodami uodega ar nusilenkdami, kviesdami žaisti. Katės, kita vertus, išreiškia savo nuotaikas bei ketinimus subtiliais signalais, tokiais kaip ausų ar uodegos padėtis.

Šie pagrindiniai skirtumai gali lemti nesusipratimus tarp gyvūnų, jei kitos rūšies signalai yra klaidingai interpretuojami.

Pirmasis susipažinimas: kaip pristatyti šunį ir katę vienas kitam

Pasiruošimas susitikimui

Prieš leidžiant šuniui ir katei susitikti, būtina juos tam paruošti. Tai reiškia, kad abu gyvūnai turi būti sveiki, ramūs ir atsipalaidavę. Susitikimas turėtų vykti, kai jie jaučiasi gerai, ne po kelionės ar kitų stresą keliančių įvykių.

Apsauginių vartelių naudojimas atstumui palaikyti

Pirmasis susitikimas turėtų būti kontroliuojamas – geriausia, naudojant saugumo vartelius, kurie apsaugo nuo tiesioginio kontakto, tačiau leidžia gyvūnams matyti ir užuosti vienas kitą.

Tai padeda sumažinti konflikto riziką ir leidžia gyvūnams pamažu priprasti prie naujos situacijos.

Trumpi susitikimai

Svarbu, kad susitikimai būtų reguliarūs, bet nepertrauktų gyvūnų kasdienės rutinos. Trumpi susitikimai padeda išvengti ilgalaikio streso ir leidžia gyvūnams pamažu susikurti teigiamus asociacijas.

Elgesio stebėjimas ir pagalba

Viso susitikimo metu būtina stebėti abiejų gyvūnų elgesį bei reakcijas. Pastebėjus agresijos ar baimės požymius, reikia iš karto įsikišti. Svarbu užtikrinti, kad gyvūnai nesijaustų spaudžiami ar nesaugūs, o jų gerovė būtų prioritetas.

Pamažu artėjantis bendravimas

Kai gyvūnai pradeda rodyti, kad yra pasiruošę bendrauti be agresijos, galima palaipsniui juos leisti arčiau vienas kito. Tai gali apimti tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, trumpus žaidimus.

Šį procesą reikia stebėti ir užtikrinti, kad jis būtų malonus abiem gyvūnams.

Bendravimo ženklai ir formos

• Šuns kvietimas žaisti – šunys dažnai kviečia žaisti naudodamiesi kūno kalba, tokia kaip nusilenkimas su ištiestomis priekinėmis kojomis bei draugiškas lojimas. Tai rodo jų norą bendrauti su kitais.
• Katės trinimasis – katės išreiškia savo draugiškumą ir pasitikėjimą, kai trinasi kūno šonu ar galva į žmones ar kitus gyvūnus. Taip jos taip pat pažymi savo teritoriją kvapo žymėmis.
• Šuns uodegos vizginimas – dažniausiai šuns uodegos vizginimas rodo džiaugsmą ir draugiškumą. Intensyvus vizginimas gali reikšti labai teigiamą nuotaiką, o lėtesnis vizginimas – ramybę.
• Katės ausų ir uodegos signalai – katės ausų padėtis gali atskleisti jų nuotaiką. Atsuktos katės ausys rodo nepasitenkinimą ar grėsmės jausmą, o stačios ausys reiškia dėmesį ir smalsumą. Uodega taip pat yra nuotaikos indikatorius: aukštai pakelta uodega reiškia pasitikėjimą ir gerą nuotaiką, o nuleista ar papūsta – baimę ar agresiją.
• Agresyvumo ženklai tarp šunų ir kačių – agresija tarp šunų ir kačių gali pasireikšti urzgimu, kniaukimu ar tam tikra kūno poza. Šunys gali įtempti kūną ir parodyti dantis, o katės – pūsti kailį, siekdamos atrodyti didesnės ir labiau gąsdinančios. Šie požymiai rodo, kad gyvūnas jaučiasi nesaugiai ir gali pulti.

Galimos konflikto priežastys ir jų sprendimo būdai